Namai: miestas, žmonės ir kasdienybė tarpukario Lietuvoje

- Laikinojoje sostinėje – supuvę mediniai šaligatviai.
- Butų krizė įsisuka net į Prezidentūrą.
- Nuo salono iki virtuvės – kasdienybės atspindžiai.
-„Nematomų“ žmonių – virėjų, tarnaičių, kambarinių – „nematomi“ darbai.
-Namų šeimininkų ir tarnų santykių labirintai.
-„Aptriušęs provincijos užkampis“ po 20 metų diktuoja madas.

Skubėdami link tolyje viliojančių horizontų, dažnai nepastebime nebyliai į mus žvelgiančių namų – šimtamečių praeities liudininkų. Nesusimąstome apie juose skambėjusius balsus, apie baldus, sietynus, židinio žarsteklius, vaikų pačiūžas, riešutų spaustukus ir galop – apie su jais susijusius išgyvenimus.

Juk namai – daugiau nei adresas. Jie pilni prasmių, emocijų, patirčių ir tarpusavio santykių. Pilni gyvenimo.

Ši knyga atveria duris į tarpukario Kauno kasdienybę, į namus ir atskirus butus – nuo salono iki tarnaitės kambarėlio. Jos herojai, o kartu ir bendraautoriai, – Kaune gyvenę, namus ir buitį kūrę žmonės, kurie vėliau atmintyje atgaivino daugybę prisiminimų ir dėmesingai aprašė savo santykį su ten prabėgusiais metais. Jų liudijimus organiškai papildo architektūros istorikų tyrimai ir to meto spauda.

Namų istorijas dažniausiai jungia meilė – ryšiai, siekiai sukurti ką nors vertinga ir palikti dalelę savęs ateinančioms kartoms. Tikiu, kad iš įvairių šaltinių sudėliotas istorinis, vaizdingas ir kartais emocingas pasakojimas padės pajusti, ką žodis „namai“ reiškė anuomet, ir galbūt leis geriau suprasti, ką jis reiškia mums šiandien.