Lipnūs kūnai

Artūro Tereškino poezijos rinkinys „Lipnūs kūnai“ – tai patirties liudijimas: nuolatinis troškimas būti bei jausti maksimaliai ir, susiliejus su kito kūnu, trumpam išnykti. Tęsdamas tokių autorių kaip Vytautas Pliura, Oceanas Voungas ir Danezas Smithas išpažintinės erotinės kūrybos tradiciją, Tereškinas atveria amžėjančio queer vyro gyvenimą, persunktą kūniško atvirumo ir troškimo išlikti.

Šie tekstai kalba apie savęs ir gyvenimo priėmimą, kai malonumas ir skausmas susilieja į viena, apie susitikimus ir išsiskyrimus Europos miestuose, posovietinių Vilniaus butų virtuvėse. Tereškino poetinė kalba lengvai ironiška, tiesi, bet be galo švelni, pažeidžiamumas neatsiejamas nuo tvirtumo, o atvirumas – nuo orumo.