Meilė, nugalėjusi kerus

Želmina žinojo, kad meilė gali būti stipresnė už baimę, tačiau nė nenutuokė, kokią kainą teks už ją sumokėti.

Vos tik pamanė, kad jos ir Domanto meilė bus amžina, ramybė pasirodė esanti apgaulinga. Praeities šešėliai niekur nedingo, seni kerai liko galingi, o tas, kuris pernelyg ilgai laukė savo valandos, jau buvo pasirengęs smogti ten, kur Želminai skaudės labiausiai.

Kai Domantas atsiduria pavojuje, Želminai tenka rinktis: magiškosios galios ar mylimo žmogaus gyvybė, kova ar auka, tai, kas buvo duota likimo, ar žmogus, be kurio ji nebeįsivaizdavo savo gyvenimo.

Tačiau net ir galingiausi kerai turi silpną vietą – tai, ko tamsa nesugeba nei suprasti, nei sunaikinti.